- bunkis
- 1 ×buñkis sm. (2) didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui; žr. bundzė: Vestuvėms du pilnus bunkiùs vyno užtaisėm – tegul gyvena Pp. | Supilk kerasiną į buñkį Vkš. ^ Pilvas kaip buñkis atsikišęs Prk.
Dictionary of the Lithuanian Language.